Rugsėjo 28–oji – Pasaulinė širdies diena. Statistika rodo, jog širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje šiuo metu sudaro apie 54 proc. visų mirčių priežasčių. Tarp priežasčių, sukėlusių jų epidemiją, gausu rizikos veiksnių, kuriuos būtų galima paveikti ar net išvengti.

 

Rizikos veiksniai, kuriuos galima paveikti:

1.      Aukštas kraujospūdis. Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą.

2.      Rūkymas. Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastimi. Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas.

3.      Nejudrumas. Dėl per mažo fizinio aktyvumo nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio reguliavimas, o tai skatina aterosklerozės raidą. Apsaugoti gali tik nuolatinis judėjimas. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei žmogus kasdien bent pusvalandį užsiima fizine veikla.

4.      Nutukimas ir persivalgymas. Nutukusių žmonių kraujyje dažnai aptinkamas padidėjęs riebalų kiekis, greičiau pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka gliukozės apykaita. Nutukę žmonės ne tik dažniau serga koronarine širdies liga, infarktu, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, bet ir trumpiau gyvena. Ypač pavojinga, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30 (KMI apskaičiuojamas kūno masę (svorį) dalinant iš ūgio, pakelto kvadratu). Vyresnių moterų, kurių KMI didesnis nei 35, mirtingumas 2 kartus viršija mirtingumą moterų, kurių KMI mažesnis kaip 25.

 

Veiksniai, kurių įtakos galima išvengti:

1.    Nesveika mityba. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač kenkia per gausiai vartojamos sočiųjų riebalų rūgštys (riebus pienas ir jo produktai, majonezas, riebi kiauliena, jautiena, palmių, kokoso aliejus), angliavandeniai (ypač cukrus), druska bei per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Gaunami su maistu riebalai, ypač tam tikros jų rūšys, smarkiai padidina tikimybę susirgti koronarine širdies liga ir insultu, nes veikia kraujo lipidus, arterijų funkcijas, kraujospūdį, sukelia trombozę ir kraujagyslių uždegimą. Cukrus didina “blogojo” ir mažina “gerojo” cholesterolio kiekį, skatina aterosklerozę. Nesaikingas druskos vartojimas itin neigiamai veikia kraujospūdį.

2.      Cukrinis diabetas. Padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų grėsmę lemia daugelis veiksnių:

-             Sutrikusi kraujo lipidų pusiausvyra (per daug “blogojo”, per maža “gerojo” cholesterolio),

-             Padidėjęs kraujospūdis,

-             Sutrikusi inkstų veikla,

-             Nutukimas,

-             Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje

3.  Alkoholio vartojimas kenkia širdies raumeniui, silpnina širdies funkciją, didina staigios mirties tikimybę, turi tiesioginę įtaką hipertenzijos raidai, ypač jei alkoholio vartojama gausiai daugiau nei po du standartinius vienetus (bokalas alaus ar 2 taurės vyno) per dieną.

4.  Uždegimas. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz., padidėjęs C – reaktyviojo baltymo kiekis (daugiau nei 10 mg/l) padidina miokardo infarkto tikimybę.

5.  Pakitęs kraujo krešumas. Padidėjęs fibrinogeno (daugiau nei 4 g/l) bei kitų medžiagų, nuo kurių priklauso kraujo krešumas ir trombų susidarymas, kiekis gresia dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis.

6. Kiti rizikos veiksniai:

-             amžius,

-             paveldimumas,

-             lytis,

-             žema socialinė padėtis.

Norėdami išvengti širdies ligų ir sumažinti insulto riziką, privalote kontroliuoti savo kūno svorį. Tik nuoseklios ir sistemingos pastangos padės pasiekti norimo rezultato – išsaugoti sveiką širdį.